Rangovo atsakomybė už defektus, atsiradusius garantinio laikotarpio metu ir jo atsakomybės mažinimas

Statybos proceso teisinio reguliavimo seminarų ciklas: Naujovės, užsakovo atsakomybė ir paveldosauga

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, ir rangovo atsakomybės mažinimą, užsakovo paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo statybos objekte – sandėliavimo paskirties pastate, pagal ieškovės užsakymą ir atsakovės pasiūlymą, suderintas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė susitarė su atsakove dėl objekte reikalingų atlikti darbų. Atsakovė pateikė ieškovei kovo mėnesį atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą. Akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo nustatyta, todėl ieškovė patvirtino nurodytus dokumentus ir atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus. Praėjus daugiau nei metams nuo atsakovės atliktų darbų perdavimo, ieškovė pastebėjo, kad darbų rezultatas ėmė blogėti, t. y. plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai ir apsauginės medžiagos atšoko, nusilupo ir nukrito nuo jomis dengtų konstrukcijų. Dėl nustatytų metalinių konstrukcijų nudažymo priešgaisriniais dažais trūkumų atsakovės darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atliktų darbų rezultatas buvo pašalintas, dėl to ieškovė patyrė 35 962,22 Eur išlaidų.

Teismo išaiškinimai:

Dėl rangovo atsakomybės už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu ir pareigos atlyginti nuostolius

Visų pirma, teismas akcentavo, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą.

Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje:

• • rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus;
    darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą;
    • jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis;
    • rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

Teismas byloje konstatavo, kad ieškovė kaip užsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės sumokėtą už dažymo darbus kainą, turėjo pareigą šioje byloje įrodyti tik defektų faktą, o rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas taikytinas sprendžiant dėl rangovės atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. užsakovui (bylos atveju – ieškovei) reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą. Todėl ieškovei reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą – priteisti pagal rangos sutartį už atliktus darbus atsakovei ieškovės sumokėtą sumą, ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – ir atsakovės netinkamai atliktų darbų (neteisėtų veiksmų). Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto netinkamo naudojimo (ką be kita ko šioje byloje ir įrodinėjo atsakovė, būtent – kad defektai atsirado dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų – pastatas ilgą laiką nebuvo šildomas, nebuvo sudėti langai). Nurodytų defektų atsiradimo priežasčių byloje nenustatęs teismas turi spręsti dėl užsakovės reikalavimo priteisti pagal rangos sutartį už atliktus darbus sumokėtą darbų kainą ir neturi nustatinėti visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė dar ir kitą reikalavimą – priteisti jai iš atsakovės nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad atsakovės atliktų darbų rezultatas buvo pašalintas, dėl to ieškovė patyrė išlaidų.

Dėl ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės nuotolių atlyginimo teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti tris atsakovės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė nesilaikė dažymo darbų atlikimo technologijos ir tai turėjo įtakos plieninių konstrukcijų priešgaisrinių dažų dangos kokybei, darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal normalią paskirtį, todėl užsakovė turi teisę taikyti rangovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų dažymo darbų ir reikalauti iš rangovės atlyginti defektų šalinimo išlaidas.

Dėl rangovo atsakomybės mažinimo užsakovės paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent atsakovės netinkamai atlikti dažymo darbai, t. y. nesilaikant dažymo darbų atlikimo technologijos, kuri priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu, lėmė dažų atsilupimą ir ieškovės patirtus nuostolius šalinant šiuos defektus. Atsakovė, tiek teikdama pasiūlymą ieškovei, tiek ir vykdydama darbus, kaip šios srities profesionalė, turėjo pareigą įspėti ieškovę dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

Teismas konstatavo, kad ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad atsakovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę ir matydamas, kad pastaroji toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės. Tai reiškia, kad užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove, o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.

Daugiau seminare:

Statybos proceso teisinio reguliavimo seminarų ciklas: Naujovės, užsakovo atsakomybė ir paveldosauga