Darbuotojo piktnaudžiavimas jam suteikta teise kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis ir jo atleidimo iš darbo.

Faktinės bylos aplinkybės:

Darbdavys nurodė, kad darbuotojui buvo suteikta teisė įmonės mokėjimo kortele atsiskaityti už nedidelės vertės kasdienėje darbinėje veikloje patiriamas išlaidas, tačiau darbuotojui nebuvo suteiktos teisės mokėjimo kortele išgryninti lėšas iš darbdavio sąskaitos banke. Darbdavio atstovas pastebėjo, kad iš bendrovės sąskaitos banke išgryninta 2000 Eur. Darbuotojas šiuos pinigus išgrynino ne darbo metu ir ne darbo reikmėms. Darbuotojui nesureagavus į žodinį darbdavio atstovo raginimą grąžinti pasisavintas lėšas, darbdavio atstovas SMS žinutėmis pareikalavo grąžinti lėšas. Įspėjus dėl kreipimosi į policiją, darbuotojas 2000 Eur grąžino, juos įnešdamas į bendrovės banko sąskaitą. Po lėšų išėmimo iš bendrovės sąskaitos banke darbuotojas į darbą neatvyko. Darbdavys atleido darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – tyčia padarytos turtinės žalos ar bandymo padaryti turtinę žalą darbdaviui. Šis pažeidimas nurodytas nutrauktoje darbo sutartyje, tačiau įsakyme atleisti darbuotoją iš darbo darbdavys suklydo įrašydamas atleidimo iš darbo priežastį, nurodydamas, kad darbuotojas atleistas dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu.

Teismo išaiškinimai:

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuris buvo darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo pagrindas, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Nagrinėjamo ginčo atveju Darbuotojui buvo suteikta teisė pakankamai laisvai, tačiau nustatant konkrečią paskirtį ir ribas, disponuoti darbdaviui priklausančiomis lėšomis – darbuotojui leista naudoti mokėjimo kortelę nedidelės vertės įmonės atsiskaitymams, nustatyta iki 200 Eur disponuojama suma, teisė išgryninti pinigus nebuvo suteikta. Tačiau, nepaisydamas nustatytų apribojimų, darbuotojas nesuderinęs su darbdaviu ir pažeisdamas nustatytas lėšų panaudojimo taisykles, ne darbo metu ir ne darbinių pareigų reikmėms per du kartus išgrynino 2000 Eur ir šias lėšas darbdaviui grąžino tik ne vieną kartą pareikalavus.

Darbdavys, darbo sutartimi pavedęs darbuotojui atlikti jo naudai tam tikras darbines funkcijas ir įsipareigojęs už tai mokėti darbo užmokestį, patikėjęs darbuotojui savo materialines priemones bei finansinius išteklius, pagrįstai tikisi, kad darbuotojas savo pareigas vykdys sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise, saugodamas darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Todėl akivaizdu, kad kai darbuotojas disponuoja darbdavio lėšomis ne pagal darbdavio nustatytas sąlygas, ne darbdavio poreikiams tenkinti, o savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti ar tam jas panaudoti ketina, jis pažeidžia darbo pareigas, darbdavys turi pagrindo darbuotoju nebepasitikėti, pripažinti tokius veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo sutartį.

Daugiau seminare Darbuotojų piktnaudžiavimas savo teisėmis ir kaip to išvengti

Darbuotojų piktnaudžiavimas savo teisėmis ir kaip to išvengti