Kada reikalingas darbuotojo sutikimas keisti darbo sutarties sąlygas ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumo vertinimas
Šioje byloje teismas sprendė klausimus, susijusius su darbo sutarties sąlygų keitimu ir darbo sutarties nutraukimu.
Faktinės bylos aplinkybės
Darbuotojas ieškinyje nurodė, kad jis pagal darbo sutartį pas darbdavį dirbo apsaugos darbuotoju, darbo sutarties galiojimo terminas buvo apibrėžtas įvykiu – kito juridinio asmens saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui, vėliau darbo santykiai buvo tęsiami pagal terminuotą darbo sutartį kitos įmonės saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui. Vėliau darbo sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija ir tapo neterminuota. Darbuotojas gavo pranešimą apie darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimą ir kvietimą pokalbio į darbdavio administracijos buveinę šiam pakeitimui aptarti. Nei šiame pranešime, nei vėliau vykusio pokalbio metu darbuotojui nebuvo pasiūlyta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta kitame saugomame objekte. Pokalbio metu pasiūlymas buvo vienas – išeiti iš darbo savo noru. Susitikime nepasiekus jokių rezultatų, šalys susirašinėjo, tačiau ir tuomet nepaaiškėjo darbuotojui siūlytini objektai, kuriuose jis galėtų atlikti savo pareigas. Kadangi darbas darbuotojui nebuvo suteiktas, tas darbo dienas jis prašė žymėti kaip prastovą. Tačiau darbdavys nepagrįstai įformino šį laikotarpį kaip pravaikštą ir prilygino tai šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Darbdavio nurodytas tariamas konfliktas darbo vietoje su įsidarbinti atėjusiu asmeniu yra išgalvotas, nes jokio konflikto nebuvo, darbuotojas niekaip nepažeidė savo darbinių pareigų, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Darbuotojas taip pat pažymėjo, kad gautame pranešime nurodyti šiurkštūs jo darbo pareigų pažeidimai nėra detalizuoti, todėl nėra aišku, kokį darbo pareigų pažeidimo faktą darbdavys laikė jo atleidimo iš darbo priežastimi.
Teismo išaiškinimai
Dėl vietovės, kurioje darbuotojas turi atlikti darbo funkciją, pakeitimo ir darbuotojo nesutikimo ją keisti padarinių:
Teismas, formuodamas DK 45 str. taikymo praktiką pažymėjo, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „vietovė“ paprastai reiškia šalies administracinį teritorinį vienetą ar jo dalį, ir nors darbo sąlyga – vietovė – nėra priskiriama prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų, jos pakeitimui yra reikalingas darbuotojo rašytinis sutikimas.
Vis dėlto teismas, aiškindamas DK 45 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad reikalavimas gauti iš darbuotojo sutikimą darbo sąlygai – vietovei – pakeisti nėra absoliutus. Šio sutikimo neturi būti reikalaujama šiais atvejais:
1. kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą;
2. darbuotoją ketinama perkelti dirbti iš vienos vietovės į kitą, nors abi vietovės įeina į darbo sutartyje apibrėžtą darbo funkcijų atlikimo teritoriją (pvz., darbuotoją perkelti iš savivaldybės X į savivaldybę Y, tačiau abi patenka į sutartyje apibrėžtą apskrities teritoriją Z).
Tai paaiškinama tuo, kad darbo sutarties šalys laisva valia suderino tokį darbo organizavimo būdą ir tokios sąlygos darbuotojui yra priimtinos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai:
1. pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis);
2. pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves).
Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad darbo sąlygų keitimas negali būti savitikslis, darbdavys bet kurių darbo sąlygų keitimą turi pagrįsti, t. y. pateikti motyvus, kodėl apskritai jas reikia keisti. Darbo sąlygos gali būti keičiamos, be kita ko, dėl ekonominių, organizacinių ir gamybinių priežasčių. Jų reikšmingumas ir svarba priklausomai nuo keičiamų darbo sąlygų pobūdžio yra skirtingi, kartu skirtingi ir tokių sąlygų keitimo padariniai – dėl vienų darbo sąlygų pakeitimo rašytinis darbuotojo sutikimas nereikalingas, dėl kitų darbo sąlygų pakeitimo toks išankstinis sutikimas reikalingas, o tokio sutikimo iš darbuotojo negavimas lemia darbo sutarties nutraukimą.
Teismas darė išvadą, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą DK 57 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) jeigu egzistuoja šių sąlygų visuma:
1. darbuotojo darbo sąlygoms pakeisti reikalingas jo rašytinis sutikimas;
2. darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis;
3. darbuotojas rašytinio sutikimo per nustatytą terminą nepateikia arba atsisako jį išduoti.
Šiuo konkrečiu atveju tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis), tad ir gauti darbuotojo sutikimo dėl jo darbo vietovės keitimo remiantis aukščiau nurodytais išaiškinimais darbdaviui pareigos nebuvo. Konstatavus, kad darbuotojo rašytinis sutikimas keisti vietovę, kurioje jis atliks darbo funkciją, nebuvo būtinas, apie šios sąlygos pakeitimą jis turėjo būti informuotas prieš protingą terminą. Darbuotojas nesutiko nė su viena iš pasiūlytų vietovių, taip pat kitą darbo dieną po vykusio pokalbio neatvyko į darbdavio administracijos buveinę tęsti darbo santykių, todėl toks darbuotojo elgesys laikytinas neatitinkančiu darbo drausmės reikalavimų ir atitinkamai darbdavys įgijo pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Daugiau seminare:
