Darbuotojo padaryta turtinė žala darbdaviu ir jos mažinimo atvejai
Faktinės bylos aplinkybės:
Darbdavys nurodė, kad darbuotojas vykdydamas darbo pareigas atliko bankomato inkasavimą (pakrovimą). Keičiant bankomato spynos kodą nauju, darbuotojo tarnybinė mobilioji programėlė sugeneravo 12 skaitmenų bankomato kodą, nors kodą turėjo sudaryti 6 skaitmenys. Susidūręs su situacija, kuomet programėlė sugeneravo kodą ne iš tiek skaitmenų, kiek turėjo būti (pagal spynos tipą), darbuotojas apie situaciją pranešė pamainos viršininkui, kuris telefonu darbuotojui nurodė sugalvoti savo kodą, jį užrašyti ir darbo dienos pabaigoje perkelti į kompiuterinę programą.
Eidamas bankomatų operatoriaus pareigas, darbuotojas privalėjo laikytis darbdavio patvirtintų Bankomatų apsaugos signalizacijos išjungimo ir įjungimo, bankomatų seifų spynų atrakinimo ir užrakinimo instrukcijų nustatytos tvarkos, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai. Instrukcijos 9 skyriaus nuostatos įtvirtina veiksmus, kurių bankomato operatorius privalo imtis susidūręs su techninėmis kliūtimis. Instrukcijoje nurodyta, kad minėtomis aplinkybėmis bankomatų operatorius bankomato kodo registravimą vykdo Kodų registravimo žurnale, į kurį bankomato operatorius įrašo savo atsitiktinai sugalvotą skaitmenų seką. Griežtai draudžiama kodą užsirašyti kitur nei Kodų registravimo žurnale.
Darbuotojas, identifikavęs ir supratęs, kad programėlė veikia ne įprastiniu būdu, bankomato kodą užrašė ant popieriaus lapo, nors kodą užsirašyti kitur nei į Kodų registravimo žurnalą yra griežtai draudžiama. Darbo dienos pabaigoje bankomato kodo atsakovas neužregistravo į kompiuterinę programą, kaip to reikalauja instrukcijos. Remiantis darbuotojo paaiškinimais, bankomato kodą jis kelis kartus bandė perkelti į kompiuterinę programą su kolegos pagalba, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nesėkmingai. Darbuotojas, neįsitikinęs, kad bankomato kodą perkėlė sėkmingai, lapą, ant kurio buvo užsirašęs savo sugalvotą kodą, suplėšė ir išmetė buitinėse patalpose. Toks darbuotojo elgesys, darbdavio vertinimu, niekaip nesuderinamas ne tik su protingo ir besilaikančio bent minimalių atsargumo reikalavimų bankomatų operatoriaus standartu, bet ir su Instrukcijos keliamais reikalavimais.
Darbdavys nurodė, kad kodas kuriuo buvo užrakintas seifas liko neišsaugotas, t. y. neįrašytas į Kodų registravimo žurnalą, neperkeltas į kompiuterinę programą, sunaikintas bet koks kodo egzistavimo įrodymas. Neturint kodo, seifo spynos atrakinimas tapo negalimas, o tai lėmė darbdavio aptarnaujamo, bankomato atidarymą avariniu būdu, kuriam atlikti reikalingi darbai ir seifo pakeitimas nauju, šią sumą darbdavys atlygino klientui ir reikalauja šios sumos priteisino iš darbuotojo kaip žalos atlyginimo.
Teismo išaiškinimai:
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Vertinant atlygintiną žalą yra atsižvelgiama į:
1. žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
2. faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
DK numatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
Bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų, inter alia, nuo žalos padarymo tretiesiems asmenims grėsmės. Pažymėtina, kad kuo pavojingesnė veikla yra vykdoma, tuo didesnis žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnis egzistuoja ir tuo yra didesnė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, daugiausia ir pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems veiklos tikslams įgyvendinti, veiksmus. Vadinasi, kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Darbdaviui tenkančios prisiimti žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Darbdavio darbo sritis (darbas su bankomatais, taigi, su materialinėmis vertybėmis) suponuoja pareigą darbdaviui imtis didesnių atsargumo, apsaugos priemonių, taigi šioje vietoje svarbu įvertinti, ar darbdavys, ėmėsi pakankamai efektyvių priemonių darbuotojams apmokyti, juos instruktuoti, kad sumažintų neigiamų padarinių kilimo riziką. Nustatyta, kad darbuotojas buvo su Instrukcijomis supažindintas pasirašytinai, jų punktuose numatyta, kad darbuotojas bankomato seifo spyną privalėjo užrakinti savo sugalvota atsitiktine skaičių kombinacija. Teismo vertinimu, ši funkcija nėra sudėtinga, ar reikalaujanti detalių apmokymų, jos atlikimas aiškiai detalizuotas lokaliuose teisės aktuose, netgi pridėtos vaizdinės iliustracijos, nuostatose kelis kartus pakartota, kad draudžiama kodą užrašyti kur nors kitur, negu kodų registravimo žurnale. Tokius nurodymus darbuotojui davęs patvirtino ir pamainos viršininkas. Be to, darbdavys nurodė, ko darbuotojas neneigė, kad prieš pradedant darbą mėnesį laiko bankomatų operatoriaus funkcijas atlikinėjo važiuodamas su kitais bankomatų operatoriais, todėl elementarios funkcijos žinojimas, kaip sugalvoto kodo įrašymas į jam išduotą darbo priemonę – Kodų registravimo žurnalą – darbuotojui neabejotinai turėjo būti žinomas ir suprantamas ir lengvai įvykdomas. Tačiau darbuotojas šios savo pareigos neįvykdė. Tiek civilinėje, tiek darbo teisėje galioja bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, domėtis savo įsipareigojimų turiniu ir juos atlikti taip, kad būtų išvengta nuostolių, be to, kasacinio teismo praktika žalos atlyginimo darbdaviui bylose leidžia teigti, kad, vykdydamas savo pareigas, darbuotojas turi būti atidus, rūpintis darbo sutarties vykdymu, šiuo atveju darbuotojas tokių pareigų nesilaikė, todėl jo atsakomybė negali būti mažinama grindžiant darbdavio veiksmais. Nors darbdavio veiklos pobūdis ir kelia finansinės rizikos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad darbdavys ėmėsi visų reikalingų bei būtinų priemonių tokiai rizikai išvengti, savo ruožtu darbuotojas tokių apdairių veiksmų neatliko, dėl ko ir kilo žala.
Daugiau seminare:
