Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019 iš esmės svarbiu pripažino darbdavio gebėjimą įrodyti, kad klaida apskaitos programoje (ją kuriant ar (ir) ja naudojantis) nebuvo padaryta sąmoningai (ji yra techninio pobūdžio, o ne klaidingo teisės taikymo), kai siekiama įrodyti, jog darbuotojui darbo užmokesčio (jo esmė atitinkančios išmokos) permoka atsirado dėl sąskaitybos klaidos.
Ieškovas (darbdavys) su atsakove (darbuotoja) jos pačios prašymu nutraukė darbo sutartį bei išmokėjo 4040,46 Eur kompensacija (neatskaičius mokesčių) už nepanaudotas atostogas. Vėliau buvo pastebėta, kad apskaitos sistema klaidingai skaičiuoja nepanaudotas atostogas darbuotojams, kurie yra ar buvo vaiko priežiūros atostogose. Kadangi atsakovė nesutiko grąžinti permokėtų lėšų, buvęs jos darbdavys kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš buvusios darbuotojos 2126,32 Eur išmokėtos kompensacijos permoką.
Ginčui pasiekus LAT, šis priminė, kad, nepaisant Civilinio kodekso (CK) 6.237 straipsnyje įtvirtintos bendros pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, įstatymų leidėjas, be kita ko, nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis – (1) be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir (2) sąskaitybos klaidą (CK 6.241 str. 1 d. 4 p.). Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl darbuotojos sąžiningumo, buvo vertinamas sąskaitybos klaidos (ne)buvimas.
Šiuo klausimu Teismas pažymėjo, kad minėta „sąskaityba“ gali būti suprantama kaip vienas iš (buhalterinės) apskaitos proceso etapų, kuriame išanalizuojamos ir užrašomos ūkinės veiklos operacijos (tvarkomos sąskaitos). Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė informacija apie tam tikrą ekonominį subjektą. Sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.
LAT taip pat nurodė, kad ieškovui teigiant, jog buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos (šiuo atveju – dalis kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), ir nurodant sąskaitybos klaidą, kaip pagrindą taikyti minėtą draudimo išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį) išimtį, būtent ieškovui tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, o ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą.
Šiuo aspektu byloje ieškovas nurodė, kad duomenys apie jo darbuotojų darbo laiko apskaitą buvo suvedami į darbo santykių administravimo ir apskaitos informacinę sistemą. Pastebėjus galimus sistemos skaičiavimo netikslumus jis, be kita ko, informavo šią sistemą administruojančią įmonę, kuri patikrinusi programą nustatė, kad atostogų tipų klasifikatoriuje buvo nustatytas tipas su kodu, kuriam netaikoma kasmetinių atostogų nekaupimo darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros atostogose, taisyklė (formulė). Atsakovei (darbuotojai) per klaidą iš klasifikatoriaus buvo parinktas neteisingas atostogų tipo kodas ir dėl to apskaitos programoje nebuvo pritaikyta atostogų nekaupimo taisyklė. Vis dėlto šioje sistemoje nebuvo nustatytas atostogų tipų klasifikatoriaus papildymo ar keitimo istorijos duomenų kaupimas.
Tačiau LAT vertino, kad byloje nebuvo pakankamų duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą dėl sąskaitybos klaidos įrodytumo – nors ieškovas nurodė, kad klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos sąskaitybos klaidos, jis nepagrindė, kuriuo momentu šis faktorius turėjo įtakos klaidos padarymui (kuriant pačią apskaitos programą ar naudojantis ja, t. y. atliekant žymėjimą atitinkamose vietose), ar klaida yra techninio pobūdžio, ar tai – ne sąmoningai kurio nors subjekto (darbuotojo) padaryta klaida, kurią lėmė netinkamas įstatymo taikymas.