Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo bylą*, kurioje buvo nustatyta, kad gyventojas pardavė ne individualios veiklos turtą, tačiau pirkėjas nesumokėjo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos sumos (liko skolingas). Todėl gyventojas su pirkėju dėl šio likusios (nesumokėtos) sumos sudarė paskolos sutartį, kuria išdėstė įsiskolinimo mokėjimą ir numatė palūkanas. Tačiau mokesčių administratorius nurodė sumokėti GPM nuo pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos turto kainos vertindamas, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tokiu būdu suteikė paskolą reiškia, kad jis įgijo teisę laisvai disponuoti lėšomis už turto pardavimą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu.
GPM įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal bendrą taisyklę pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Šiuo momentu, be kita ko, laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos (GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.). Kaip pažymėjo LVAT, šios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir turi būti taikomos griežtai bei tiksliai.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šis momentas siejamas su aplinkybe, kad pajamos yra „faktiškai gautos“ ir atsižvelgiant į įprastinę žodžio „faktiškas“ reikšmę, akivaizdu, jog aptariamas pajamų pripažinimo momentas siejamas su aplinkybe, kad gyventojas tikrai, realiai gavo atitinkamą naudą pinigais ar natūra, kaip tai suprantama pagal GPM įstatymą. Kitaip tariant, pajamų pripažinimo momentas, nurodytas GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte atitinka pinigų (naudos pinigais) ar kitos naudos, kuri pripažįstama pajamomis natūra, gavimo faktą.
Atitinkamai LVAT nagrinėtu atveju sprendė, kad:
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT sprendė tik dėl pajamų pripažinimo momento, todėl, manytina, kad aptartu atveju gyventojo gautos pajamos pagal minėtą paskolos sutartį būtų pripažintos jo pajamomis iš turto pardavimo (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.).
*2020 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020