Darbuotojų materialinė atsakomybė

 

Pagal LAT suformuotą praktiką, juridinis asmuo laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju visais atvejais, kai faktiškai tuo objektu naudojasi darbuotojas darbo proceso metu ar kitas asmuo kitos civilinės sutarties pagrindu, nebent juridinis asmuo sugeba įrodyti, jog didesnio pavojaus šaltinis buvo naudojamas ne juridinio asmens interesais.

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis). Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių abiejų instancijų teismai nenustatė. Nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka.

Darbdavys priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymėtina, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį.

Jei įmonės vadovas davė žodinį leidimą kaltininkui po darbo pasinaudoti įmonės automobiliu asmeniniais tikslais, dėl tokio žodinio leidimo įmonės darbuotojas šio automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytoju netapo, o šiuo automobiliu naudojosi darbo santykių pagrindu. Nr. 2K-183-628/2023

Pagal LAT išaiškinimą už darbuotojo padarytą žalą privalėjo atsakyti įmonė, kuri buvo transporto priemonės valdytoja, nors fiziškai jį vairavo darbuotojas. Ar darbdavys turi teisę išsireikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo?

Darbuotojo materialinė žala darbdaviui – prevencija, įforminimas ir išieškojimas. Teisiniai ir apskaitos ypatumai