Kai buvo rengiamas ir koreguojamas naujasis Darbo kodeksas, viešojoje erdvėje daug kalbėta apie atsirasiantį didesnį lankstumą darbo santykiuose. Deja, bet įsigaliojus šiam teisės aktui, daugelis suprato ir nusivylė, kad pažadai nebuvo išpildyti šimtu procentų.

Pavyzdžiui, žemės ūkio veiklą vykdančios įmonės tikėjosi, kad sėjos ar derliaus nuėmimo metu darbuotojai galės dirbti ilgiau nei 12 valandų per darbo dieną, tačiau tai lig šiol neįmanoma. Analogiška situacija ir su žmonėmis, norinčiais turėti kelias darbovietes ir galimybę dirbti tiek, kiek norės pagal susitartą atlygį su darbdaviu.

Vietoje to – daugybė taisyklių ir reikalavimų, nuo kurių verslas pavargo. Tad darbdaviai kur kas dažniau renkasi bendradarbiauti su individualias veiklas arba verslo liudijimus turinčiais žmonėmis, negu kurti oficialius darbo santykius. Taigi aptarkime darbo galimybes, reglamentuojamas ne Darbo, o Civilinio kodekso nuostatomis.

Verslo liudijimas ar individuali veikla?

Pastaruoju metu dažniausiai darbo santykius pakeičianti bendradarbiavimo forma tarp juridinio (įmonės) ir fizinio asmens – kai įregistruojama individuali veikla ar įsigyjamas verslo liudijimas. Tokiu būdu išrašoma sąskaita įmonėms už savarankiškai dirbančių žmonių suteiktas paslaugas ar parduotas prekes.

Tokiu atveju svarbu įvykdyti vieną esminę sąlygą – toks verslininkas (fizinis asmuo) turi būti laisvas ir nepriklausomas. Tai reiškia, kad juridinis asmuo negali tokiam verslo partneriui nustatyti nei darbo laiko, nei suteikti darbo priemonių, nei kitaip apriboti ar reguliuoti jo veiklą.

Todėl fiziniam asmeniui, atitinkančiam visas čia paminėtas sąlygas, galima drąsiai atlyginti už jo atliktas paslaugas ar parduotas prekes ir jokios rizikos dėl tokio asmens traktavimo nelegaliu darbuotoju čia nėra.

Raudona lemputė užsidega, kai fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, turi vienintelį jo paslaugų ar prekių pirkėją, arba dar blogiau – jeigu jis yra buvęs darbdavys.

Kada naudinga dirbti įsteigus mažąją bendriją?

Daugėja pradedančiųjų verslininkų, kurie neseniai buvo samdomi darbuotojai, pasirenkančių juridinio asmens formą – mažąją bendriją.

Ši verslo forma iš dalies patraukli dėl to, kad mažosios bendrijos narys gali dirbti ištisomis paromis septynias dienas per savaitę, nes darbo sutartis šiuo atveju nėra sudaroma, todėl ir Darbo kodeksas čia negalioja.

Svarbu akcentuoti, jog mažojoje bendrijoje gali būti iki dešimties narių. Vadinasi, bendraminčių kompanija, pavyzdžiui, gali atidaryti restoraną, kuriame vieni nariai dirba virtuvėje, kiti aptarnauja svečius, o dar kiti – dirba administracinį darbą restorane.

Tokiu atveju šioje mažojoje bendrijoje gali net nebūti samdomų darbuotojų. Vadinasi, nei vienam restorane dirbančiam asmeniui nebūtų taikomos Darbo kodekso nuostatos – dėl darbo laiko, užmokesčio, atostogų ar kitų su darbo santykiais susijusių ūkinių operacijų.

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas

Tokiu dokumentu įforminami padienio darbininko žemės ūkyje ar miškininkystės sektoriuje atlikti darbai (akmenų rinkimas, sėjos ir derliaus nuėmimo darbai etc). Tiesa, yra nustatytas baigtinis sąrašas darbų ir paslaugų, kurios gali būti atliekamos atitinkamai jas įforminus.

Šių darbų įforminimas yra nesudėtingas – užtenka kasdien ar vieną kartą už savaitę užpildyti nustatytos formos kvitą ir jokios darbo sutarties sudaryti nereikia. Taigi, ir šiuo atveju negalioja darbo kodeksas ir nereikia jam paklusti – nei žymėti darbo laiko, nei kitaip tenkinti darbo kodekso reikalavimus.

Tačiau, yra vienas apribojimas – tokius darbus per kalendorinius metus kiekvienas padienis darbininkas gali atlikti tik 60 kalendorinių dienų pas tą patį darbdavį. Bendra tokių dirbtų dienų suma pas kelis darbdavius – negali viršyti 90 kalendorinių dienų per metus.

Tai ką pasirinkti – samdomą darbuotoją ar bendradarbiavimą su verslo partneriu?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokių tikslų ir lūkesčių turi kiekviena iš bendradarbiaujančių šalių.

Jeigu fizinis asmuo nori būti labiau socialiai apdraustas – jis bus suinteresuotas turėti darbo santykius, nes tuomet jis turės garantuotą mėnesinį darbo užmokestį, subalansuotą darbo ir poilsio režimą, kasmetinių atostogų suteikimo būtinybę ir kitas socialines garantijas – „mamadienius“, išeitines pašalpas, jeigu bus atleidžiamas iš darbo darbdavio valia ar iniciatyva.

Galima sakyti, kad darbo santykius pasirenka didesnį socialinį saugumą vertinančios asmenybės. Kiti priešingai – nori laisvės ir atsakomybės. Todėl renkasi ne darbo santykius, o bet kokią šiame straipsnyje aptartą verslo formą – individualią veiklą pagal pažymą, verslo liudijimą, dirba padienius darbus ar įsteigia mažąją bendriją ir tampa jos nariu.