Įmonėms organizuojant žmonių darbą parduotuvių tinkluose tenka susidurti su atvejais, kai vienos parduotuvės darbuotojas turi pavaduoti savo kolegą kitoje parduotuvėje. Tada darbdaviams ir buhalteriams kyla klausimas – jeigu darbuotojas siunčiamas dirbti į kitame mieste esančią parduotuvę, ar jam reikia mokėti dienpinigius? Taip pat – kaip teisingai mokėti darbo užmokestį už pavadavimą?

Ar reikia mokėti dienpinigius?

Jei darbuotojas siunčiamas į komandiruotę, Darbo kodeksas numato prievolę mokėti dienpinigius, kurių normą galima mažinti ne daugiau kaip 50 proc. Ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios turi būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 proc. dienpinigių avansas. Likusi dalis turi būti išmokama grįžus iš komandiruotės, ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Jei darbuotojas dirba kelyje, jam mokamas priedas, kuris neapmokestinamas GPM ir „Sodros“ mokesčiais. Priedo už važiavimą suma negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Šis priedas mokamas už mėnesį, todėl yra galimybė sukaupti važiavimo valandas per mėnesį ir tik po to jas apmokėti.

Kaip mokėti už pavadavimą?

Pardavėjas negali pavaduoti kito prekybos taško pardavėjo savo darbo metu, todėl ir priemoka už pavadavimą negali būti skiriama. Tokiais atvejais turi būti nustatomas darbo užmokestis už papildomą darbą.

Priedą už pavadavimą, kuris priklauso nuo pavaduojančio darbuotojo darbo užmokesčio, galima skirti tik tais atvejais, kai pavaduojama savo darbo metu ir savo darbo vietoje. Todėl nutolusiai darbo vietai toks apmokėjimas netinka.

Dėl papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo įmonė turi atlikti kelis veiksmus: darbo sutartyje nustatyti darbo užmokestį, sudaryti papildomus darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį, numatyti, kaip bus mokamas priklausantis nuo apyvartos priedas prie atlyginimo.

Tais atvejais, kai dėl pavadavimo didėja išdirbtų valandų skaičius, viršijantis darbo sutartyje nustatytą normą, turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą.