Tiems, kurie turi parduotuvių tinklą viename arba keliuose miestuose, dažnai kyla klausimas – kaip kompensuoti darbuotojo kelionės laiką, kai jis vyksta į kitą parduotuvę pavaduoti savo kolegą?

Kelionės laiko į nutolusią darbo funkcijų atlikimo vietą apmokėjimas priklauso nuo to, kaip įformintas siuntimas. Tačiau, jeigu iki nutolusios parduotuvės galima nuvykti vietiniu viešuoju transportu, toks laikas prilyginamas įprastiniam važiavimui į darbą ir neturėtų būti papildomai apmokamas.

Kitais atvejais Darbo kodekse yra pateikti du sprendimo būdai – įforminti siuntimą kaip komandiruotę arba kilnojamojo pobūdžio darbą. Beje, reikėtų įvertinti ir tai, jog darbas parduotuvėje negali būti trumpinamas dėl kelionės laiko.

Kai siuntimas įformintas kaip komandiruotė

Jeigu darbuotojas siunčiamas į komandiruotę, jam kompensuojamos visos kelionės išlaidos ir mokami dienpinigiai, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu vieną dieną. Vykimo į nurodytą vietą ir atgal laikas kompensuojamas pirmą darbo dieną po komandiruotės arba pridedamas prie atostogų. Kodėl taip yra?

Nes po komandiruotės (darbo kitoje parduotuvėje) darbuotojas turi toliau dirbti savo darbo vietoje. Taigi suteikti poilsio laiką po komandiruotės nėra galimybės – šią poilsio dieną reikia pridėti prie atostogų. Tokiu atveju įmonės vidiniame norminiame akte turi būti nurodyta, kiek reikia sukaupti kelionės valandų, kad darbuotojas gautų vieną atostogų dieną.

Be to, tokia atostogų diena apmokama ne iš vidutinio darbo užmokesčio, o iš pareiginio atlyginimo. Šiuo atveju darbuotojas turi duoti sutikimą ne tik dėl pavadavimo, bet ir dėl komandiruotės.

Kai siuntimas įformintas kaip darbas kelyje arba kilnojamasis darbo pobūdis

Jeigu su darbuotoju darbo sutartyje susitariama dėl darbo kelyje arba kilnojamojo pobūdžio, jam kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Tai reiškia, kad važiavimo laikas įtrauktas į pamainos trukmę ir darbuotojo darbo diena planuojama ilgesnė. Tai įmanoma tik taikant suminės darbo laiko apskaitos režimą. Tokiu atveju vidiniuose norminiuose aktuose turi būti numatytas atlygis už važiavimo laiko vienetą (pvz., už vieną valandą).

Svarbu neužmiršti, jog ir dienpinigius, ir priedą už darbą kelyje reikia deklaruoti metinėje GPM deklaracijoje.