Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios turi ne vieną, bet visą tinklą parduotuvių. Taigi dažnai pasitaiko atvejų, kai vienos parduotuvės darbuotojas turi vykti į kitą parduotuvę pavaduoti sergantį, atostogaujantį ar paėmusį laisvas dienas kolegą. Tuomet darbdavys sprendžia dilemą – kaip sutartyje apibrėžti darbo vietą ir kokias funkcijas turi bei gali atlikti pavaduojantis asmuo?

Darbo vieta – gali būti ir viena, ir kelios parduotuvės

Pardavėjai įmonėse su keliomis pardavimo vietomis gali būti darbinami ir į vieną darbo vietą, ir į visas parduotuves – tai priklauso nuo įrašytos į darbo sutartį sąlygos. Svarbu tai, jog darbuotojo pamainos laikas susietas su parduotuvės laiku. Tai reiškia, jog darbuotojas per savo pamainą negali įtraukti važiavimo laiko iki kitoje vietoje esančios parduotuvės.

Kai darbo sutartyje nurodyta viena nuolatinė darbo funkcijų atlikimo vieta, o darbuotojui reikia atlikti tas pačias funkcijas kitoje parduotuvėje, t. y. kitoje vietoje, darbuotojas turi būti siunčiamas ten atlikti užduotis.

Siuntimas gali būti forminamas kaip komandiruotė arba kaip kilnojamojo pobūdžio darbas. Be to, Darbo kodekso 45 straipsnis reikalauja darbuotojo rašytinio sutikimo, jeigu darbdavys ketina perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę.

Jeigu darbo sutartyje numatyta, kad darbo vieta yra ten, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, tai darbuotojo komandiruoti į kitą parduotuvę nereikia. Tokiu atveju taikomas priedas už kilnojamojo pobūdžio darbą arba kitoks mokėjimas už pervažiavimą į nutolusią darbo vietą.

Kokias funkcijas turi atlikti pavaduojantis asmuo?

Kito darbuotojo pavadavimas – tai kitos pareigybės funkcijų atlikimas. Vieną darbuotoją pavaduoti gali tekti vienam ar keliems kolegoms. Tokiu atveju reikia įvertinti tai, ar darbuotojo, kuris pavaduoja, pareigybė, kvalifikacija, darbo užmokestis ir darbo funkcijos yra vienodos.

Pavyzdžiui

Kai pardavėją-konsultantą, kurio darbo užmokestis yra 1500 eurų, pavaduoja pardavėjas-vadybininkas, kurio darbo užmokestis yra 1200 eurų. Jau iš pareigybių pavadinimo suprantama, kad nors jie abu yra pardavėjai, bet jų funkcijos yra skirtingos.

Taip pat gali būti daroma įtaka priedo dydžiui už parduotuvės apyvartą, nes pavadavimo metu didinamos gaunamos pajamos kitai parduotuvei. Todėl, nors ir į pareigybės aprašymą įrašytas pavadavimas, negalima to laikyti darbuotojo įprastine funkcija.

Tokiu atveju yra atliekamas papildomas darbas, už kurį reikia susitarti, kaip bus apmokama, nebent pavaduojančio darbuotojo pagrindinės funkcijos atliekamos mažesniu mastu ir per trumpesnį laiką. Būtent todėl Darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nurodyta, pagal kurios pareigybės darbo užmokestį skaičiuojamas pavadavimas – pavaduojančio ar pavaduojamojo darbuotojo.