Kaip keitėsi sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų mokėjimo tvarka?

Nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios įsibėgėjus sveikatos priežiūros sistemos reformai, atėjo laikas patobulinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimų sistemą. Nuo šiol tokios įstaigos vadovas turi pasirūpinti sklandžia veikla, tinkamu mikroklimatu darbuotojams ir laiku teikiamomis kokybiškomis paslaugomis pacientams. Visa tai vadovai turi spėti atlikti per savo vadovavimo kadenciją, kuri trunka penkerius metus.

Nauji norminiai aktai numato, kad įstaigos vadovo atlyginimas priklauso nuo įstaigos dydžio ir nuo gydytojų bei slaugytojų atlyginimo vidurkio. Toks sprendimas priimtas, nes buvo susidariusi situacija, kai mažų įstaigų vadovai gaudavo tokio dydžio atlyginimą, kuris buvo panašesnis į didesnės įstaigos vadovo darbo užmokestį.

Tai, kad didesniam kolektyvui vadovauti yra sunkiau – neabejotina. Tačiau kyla klausimas – jei mažų ligoninių vadovams pastoviosios dalies atlyginimo mažinti negalima, o didesnių įstaigų vadovai turi gauti didesnį atlyginimą, tai iš kokių lėšų planuojama didinti atlyginimus? Vienas iš būdų – naudoti lėšas, skiriamas mažesnių įstaigų vadovų priedams išmokėti. Tačiau ar po tokio perskirstymo liks norinčių vadovauti mažoms įstaigoms?

Net ir pakėlus gydytojams ir slaugytojams atlyginimus, tai dar nereiškia, jog pačiam vadovui bus mokamas didesnis darbo užmokestis, nes tokios tvarkos, kad vadovo atlyginimas turi būti didesnis nei kitų darbuotojų, nėra. Taigi esant nustatytam lėšų kiekiui ir sprendimui kelti kitiems atlyginimus, vadovai didesnio atlyginimo gali nesulaukti.

Problemos sprendimui buvo sugalvota didinti tik pastoviąją darbo užmokesčio dalį, o gaunamus priedus sumažinti beveik per pusę. Šis pasirinkimas, kai kintamoji dalis negali viršyti 20 proc. nustatytos pareiginės algos dydžio ir priklauso nuo gydymo įstaigos veiklos vertinimo rezultatų, nėra tapatus ankstesnei tvarkai. Jei prisimintume tai, jog didesnis priedas buvo skiriamas, kai įstaiga neturėjo pacientų skundų, gydymai nesukėlė komplikacijų, nebuvo infekcijų protrūkių, veikla tokiu atveju buvo pelninga.

Pavyzdys – vadovo atlyginimas prieš reformą

Prieš reformą vidutinio dydžio įstaigos vadovas gavo tokį atlyginimą: 2000 Eur, kintamoji dalis siekė 40 proc. Todėl atlyginimas buvo 2000 + 2000 x 40% = 2800 Eur.

Nustatytas gydytojų pareiginis atlyginimas siekė 1500 Eur, kintamoji dalis – 40 proc. Todėl atlyginimas buvo 1500 + 1500 x 40% = 2100 Eur.

Vidutinis gydytojų atlyginimas – 2500 Eur, vidutinis slaugytojų atlyginimas – 1400 Eur.

Pavyzdys – vadovo atlyginimas po reformos

Po įgyvendintos reformos, tokio vidutinio dydžio įstaigos vadovas gali gauti ir didesnį, ir mažesnį atlyginimą (1 ir 2 variantai). Tačiau tam, kad suprastume visą situaciją, turime peržiūrėti ir tai, kokie yra nuo 2020-ųjų suplanuoti atlyginimų dydžiai gydytojams ir slaugytojams:

Gydytojų: 1500 + 26,6% + (1500+ 26,6%) x 20% = 2278,80 Eur

Slaugytojų: 1400 + 24,2% + (1400+24,2%) x 20% = 2087 Eur

Tad jeigu iki 2020-ųjų, pavyzdžiui, vidutinis gydytojų atlyginimas buvo 2500 Eur, o slaugytojų – 1400 Eur, tai įstaigos vadovo pastoviosios dallies atlyginimas, gali būti toks:

1 variantas

Įstaigos pajamos – virš 5 mln. Eur, bet neviršija 6 mln. Eur – 2,2

Įstaigoje dirba nuo 201 iki 250 darbuotojų – 2,3

Todėl k = 50 % x 2,2 + 50 % x 2,3 = 2,25

Vadovo pastoviosios dalies atlyginimas (praėjusių metų gydytojų ir slaugytojų vidurkis): (2500+1400)/2 x 2,25 = 1950 x 2,25 = 4388 Eur

2 variantas

Įstaigos pajamos – virš 0,1 mln. Eur, bet neviršija 1 mln. Eur – 1,1;

Įstaigoje dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų – 1,1;

Todėl k = 50 % x 1,1 + 50 % x 1,1 = 1,1

Vadovo pastoviosios dalies atlyginimas (praėjusių metų gydytojų ir slaugytojų vidurkis): (2500+1400)/2 x 1,1 =1950 x 1,1 = 2145 Eur

Taip pat svarbu neužmiršti, jog vadovų mėnesinio darbo užmokesčio maksimalų dydį nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į tai, kad įstaigos visų darbuotojų ir įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčių suma negali viršyti nustatyto darbo užmokesčio fondo dydžio.

Ar šie pakeitimai tikrai skatins vadovus siekti gerų įstaigos veiklos rezultatų? Panašu, jog tai – kelias atsisakyti aukštos kvalifikacijos strategiškai mąstančių vadovų ir pritraukti norinčius užimti darbo vietą ir ramiai gyventi visą pažadėtą kadenciją (penkerius metus) interesantų.