Jurgita Navikienė
Publikuota: 2019-12-18
Tie, kas priima į darbą samdomus darbuotojus, žino kaip svarbu laiku ne tik pranešti apie tai „Sodrai“, bet ir sudaryti darbo sutartį bei tinkamai instruktuoti naujoką. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai – techniniai darbai, kuriuos galėtų atlikti ir vadovas, ir apskaitininkas arba personalo specialistas.
Tačiau nuo čia išvardintų darbų kokybės priklauso nemažai dalykų. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartis sudaryta neapgalvojus ateityje įvyksiančių ūkinių operacijų, kuriose dalyvaus priimtasis darbuotojas ir jis turės tam tikrų nusiskundimų, gali kilti darbo ginčas. Jeigu naujas darbuotojas bus netinkamai instruktuotas darbo vietoje – pasekmės gali būti dar liūdnesnės. O jeigu ne laiku pranešama „Sodrai“ apie darbuotojo priėmimą – galite patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Ar tikrai taip gali nutikti?
Kyla klausimas, ar pranešimas „Sodrai“ nesilaikant terminų apie darbuotojo priėmimą yra rimtas pažeidimas? Taip, yra. Pranešus prieš vieną dieną apie priimtą darbuotoją, kai jo darbo pradžia – kita diena, „Sodra“ žino, kiek konkrečią dieną kiekviena įmonė turi darbuotojų.
Padarius tai pavėluotai, naujai priimtas darbuotojas jau dirba, o „Sodra“ tik po tam tikro laiko gauna informaciją apie jį. Taigi, galima sakyti, kad, jeigu šiandien priimate naują darbuotoją ir apie tai nespėjote vakar informuoti „Sodros“, o tai atlikote šiandien, tuomet šiandien dar turite „nelegalą“, o rytoj jis jau bus legalus darbuotojas.
Nelegalus darbuotojas – tai nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas
Vienas iš kelių, kaip patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą – kai nustatomas nelegalaus darbo atvejis. Trumpiau tariant, turite darbuotoją, su kuriuo nėra sudaryta darbo sutartis ir apie jį nėra pranešta „Sodrai“.
Tai būdavo labai populiaru tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę – prieš gerus dvidešimt metų. Po to šių atvejų mažėjo ir pasidarė įprasta rinktis kitą būdą – įforminti darbo santykius, tačiau, pavyzdžiui, nurodyti pusės etato darbo krūvį arba keturias valandas per dieną.
Atrodytų, tokie darbuotojai „gyveno savo malonumui“, tačiau iš tiesų jų faktiškai dirbtas darbo laikas būdavo gerokai ilgesnis, tik jis nebuvo apskaitomas. Dėl to valstybė netekdavo mokesčių pajamų, o toks darbuotojas – neužsidirbdavo darbo stažo, neturėjo pakankamų legalių pajamų, prarasdavo galimybę gauti banko paskolą ir patirdavo kitų apribojimų.
Dabartiniu metu situacija yra pagerėjusi, nes ir patys darbuotojai jau nebesutinka dirbti nelegaliai arba gauti visą ar dalį atlyginimo vokelyje. Tačiau darbuotojai negali kontroliuoti, kada apie jų įdarbinimą pranešama „Sodrai“ ir apskritai, ar darbdavys tinkamai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nors darbuotojo asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikiama darbdavio deklaruota mėnesinio darbo užmokesčio informacija, vargu, ar darbuotojai naudojasi šia galimybe domėtis savo finansais.
Darbuotojai nesijaudina, jeigu apie jų įdarbinimą „Sodrai“ pranešama ne laiku. Taip, ko gero, yra, nes darbuotojui sankcijų dėl to nekyla, tačiau šioje situacijoje labiausiai rizikuoja darbdavys. Todėl tie, kas teikia pranešimus apie naujus darbuotojus „Sodrai“, turėtų perspėti įmonių vadovus, kad vėlavimas netgi vieną dieną gali turėti rimtų pasekmių.
Tenka girdėti, kad darbuotojo reikia labai greitai, nes jau nupirkti bilietai siųsti tokį darbuotoją į komandiruotę arba „dega“ kitokie terminai. Vis dėlto tokie skubūs ar „degantys“ atvejai nėra taip blogai, kaip trejiems metams patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą dėl aprašytos situacijos – ne laiku pateikto pranešimo „Sodrai“ apie naujo darbuotojo priėmimą.
Kokių nemalonumų gali kilti patekus į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą?
Kas blogo nutinka, jeigu įmonė patenka į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą? Yra penkios pagrindinės pasekmės:
Kol kas apribojimų sąrašas toks, tačiau ateityje gali atsirasti ir naujų. Negana to, verslo partneriai taip pat gali sureaguoti į šį statusą ir nustoti pasitikėti tokiu verslo partneriu bei nebesuteikti galimybės atsiskaityti vėliau, kas pastaruoju metu yra labai paplitę.